Sunku kitaip pakreipti savo mintis, kai kasdienėje kalboje, kurioje vyravo intuicija, fantazija ir gebėjimas improvizuoti, netikėtai ima dominuoti auditavimas, tyrimų metodologija ir konversijų rodiklių optimizavimas. Dar komplikuočiau yra tai, kad nemažai daliai dirbančių IT srityje kūrybingumas apskritai yra nuostabą kelianti, beveik stebuklinga dovana, su kuria tiesiog gimstama arba ne.
Vis tik, dabar suprantu, kokia neteisinga ši prielaida buvo, nes UX/UI srityje, kaip ir bet kurioje kitoje, galime būti kūrybingesni ir išradingesni, jei tik sugebame tą kūrybingumą surasti ir pažadinti. Iš prigimties visi esame kūrybingi, tik šį įgūdį turime nuolat ugdyti ir praktikuoti. Turiu savo receptą, kuris man padeda to nepamiršti.
Mokėjimas priimti sau mestus iššūkius
Įveikti vidinę kritiką, baimę, blokus, ribojančius įsitikinimus, pasipriešinimą, abejones ir netikrumą, kad kūrybinis potencialas prasiveržtų, yra sudėtinga veikla. Kūrybinė sėkmė reikalauja kūrybinių nesėkmių. O nesėkmės mus visus baugina, todėl kartais pasiduodami šiai baimei pasirenkame lengviausią kelią – nedaryti nieko.
Pavyzdžiui, pati jaučiausi daug saugiau ir patogiau, kol kolegės nepradėjo klibinti, kad jau atėjo metas ir man parašyti tekstą į „LinkedIną“. Kitaip tariant, mesti sau reikiamą iššūkį, kuris sustiprintų ne tik pasitikėjimo savimi jausmą, bet ir galėtų tapti kitų kūrybinių iššūkių pagrindu. Kūrybingumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar sugebame pereiti nuo minčių prie veiksmų, todėl teko padėti į šalį prabangią nieko nedarymo iliuziją, įveikti įvairiausius pasiteisinimus, nepasitikėjimą ir baimes: „aš negaliu, nes… esu per uždara, per kukli, per daug vertinu privatumą, neturiu, ką pasakyti...“ ir pradėti barškenti per klaviatūrą rašant šį sakinį.
Nauji potyriai ten, kur nesinori jų patirti
Sakoma, kad žmonės, norintys pažadinti savo kūrybingumą, visada ieško įdomių, dar nepatirtų dalykų, net jei jie nesusiję su jų tiesiogine veikla ar kelia baimę. Gyvybingas protas reikalauja nuolatinio informacijos srauto, todėl mokydamiesi naujų dalykų, augdami ar siekdami naujų patyrimų, maitiname savo mintis idėjomis ir plečiame savo mąstymą. Kasdieniniame gyvenime siekiu būti plačių pažiūrų (ne visada nusiteikiu), priimti naujas idėjas (ne visada norisi), koncepcijas (ne visada pasiseka) ir požiūrius, su kuriais, atrodytų, nesutinku (kartais neįmanoma). Tai apima norą išbandyti įvairias naujoves, o ne tiesiog atmesti tai, kas man kelia baimę ar atrodo nepriimtina.
Jau ilgą laiką bijau aukščio, todėl nesiryžtu prieiti prie aukštesnio skardžio, nors užlipus ten, ko gero, įkvėptų gražiausias saulėlydis, o užsiropštus ant miestelio bažnyčios varpinės atsivėrę vaizdai įsirėžtų atmintin… Be vieną dieną tariau sau „gana“ ir įkopiau į Tahtali kalną. Nemenkai save nustebinau, pasirodo, kad ir kaip gerai galvojau žinanti savo limitus, ši patirtis leido dar labiau priartėti prie savęs: tiek psichologine, tiek kūrybine prasme išsilaisvinti.
Norint tapyti kaip Monet, reikia ir valgyti kaip Monet
Trumpam iš kalnų grįžkime prie UX/UI dizaino: kad pereitų į kitą produkto kūrimo etapą, įgytų reikiamų žinių, sugebėtų priimti sprendimus ir galiausiai juos įgyvendintų, UX/UI dizaineriai pirmiausia stengiasi pasinerti į konkrečią temą ir paskęsti informacijos jūroje. Įdomu tai, kad toks pat procesas gali būti taikomas net ir asmeniniame gyvenime, kai norime sužadinti savo kūrybingumą ir sugeneruoti naujas novatoriškas idėjas.
Pavyzdžiui, jei mane domina C. Monet tapymo stilius ir aš noriu išmokti kurti kaip jis, pirmiausia turiu sužinoti absoliučiai viską apie C. Monet. Viską – net, tai, ką jis mėgo valgyti. Pasak įvairių šaltinių, po to, kai C. Monet pradėjo išgyventi iš savo kūrybos ir įsigijo namus netoli Senos Paryžiuje, jo sodininkų komanda augino įvairias aromatines Viduržemio jūros prieskonines žoleles ir daržoves, tokias kaip rozmarinai, mėtos, cukinijos, pomidorai, česnakai ir šparagai. Rašoma, kad jis taip pat mėgo triufelius, omarus, žuvį ir antis. Ko gero nenuostabu, kad mėgdamas kokybišką maistą jis nutapė tokius įsimintinus su maistu susijusius kūrinius kaip: „Le Déjeuner sur l’herbe“ ar „Le Déjeuner“.
Sukaupta informacija, išgirstos neįprastos idėjos, aptikti nauji straipsniai, kitų atlikti tyrimai ar nauji vaizdai – visa tai prideda žinių ir išmanymo, o ten galime pasisemti įkvėpimo, taip reikalingo naujovėms atrasti.
