Aloha! Kaip ir visos IT kompanijos, Adeo Web viduje turime dilemą – kaip tinkamai įvertinti programuotojus? Kaip jiems paties žinoti, kuriam lygyje yra? Ko reikia, kad pagaliau taptum išsvajotuoju senior’u? Mėgstantys lengviausią kelią pasakys, jog kiek laiko specialistas dirba, toks jo ir lygis. Bet ar tikrai kompetencija atsiremia tik į išdirbtus metus?
Jei žmogus programuoja penkmetį, tai jis jau mid’as? O jei pasakysiu, kad jis pakeitė komandą ir naujoji jam daug labiau patinka, nes senoji visi dar deployindavo naudodami FTP, o ne GIT’ą? Tada jis pasikeitusiame kontekste bus tik junior’as. O kas, jeigu tas programuotojas labai greitai mokosi ir dabar yra toks pats geras, kaip naujosios komandos lyderis? Mąstymas vėl pasikeis.
Situacijų yra begalė, todėl norėdami viską sudėti į gražias ir tvarkingas lentynas ėmėme ieškoti sprendimo. Po nemažo įdirbio pagaliau sukūrėme Adeo kompetencijų matricą, kurią šiemet išbandėme realiame gyvenime.
Beje, man nelabai patinka, kai bendraudami suangliname nebūtinus terminus, tai pasistengsiu ištaisyti šitą bėdą ir senior’us vadinsiu vyresniaisiais programuotojais, mid’us – vidutiniškai patyrusiais, o junior’us – besimokančiais.
Pirmiausia – istorija ir problemos
Kai atėjau į Adeo Web, kompetencijų lygiai buvo tarsi nutylėti. Jei pačių darbuotojų paklausdavau, kurie iš jų yra vyresnieji, atsakymo tekdavo ieškoti pas projektų vadovus. Programuotojai nesiryždavo apspręsti savo lygio. Gerokai dažniau išgirsdavau atsakymą: „Nežinau, turbūt vyresniuoju nelabai galėčiau savęs pavadinti, bet nesu ir pradedantis“.
Be to, nebuvo aišku, kaip programuotojai įvertinami, nes atėję jie turėdavo savo lūkesčius (doh!), bet mums trūko konkrečios argumentacijos, ką žmogus turi padaryti, kad tie lūkesčiai būtų === nauda įmonei.
Maži žingsniukai link aiškumo
Yra bėda – turi būti ir sprendimas. Mūsų galvose jau anksčiau buvo vieningos kompetencijų sistemos užuominos. Neapsimesiu, jog nežinau, kad kitos kompanijos turi panašių priemonių. Vis tik, norėjome, kad mūsiškė matrica būtų sudaryta pačių programuotojų, o ne nuleista iš viršaus ar iš kažkur nusižiūrėta, todėl susėdome su dar aštuoniomis galvomis ir pradėjome ją kurti patys. Užtrukome nei daug, nei mažai – 4 mėnesius, bet galiausiai gavome apčiuopiamą rezultatą.
Turėjome sąrašą konkrečių įgūdžių ir gerai žinojome, iš ko reikalaujame, kad mokėtų tam tikrą dalyką. Žemiau pateikiau pavyzdį, kuriame „Y“ raide pažymėta, kuriems programuotojams žinios yra būtinos, „N“ – neprivalomos, o klaustukas reiškia, kad naujai prisijungusiems tai nebūtina, tačiau norint pakilti laipteliu į viršų, teks šias žinias įgyti.
Kompetencijas išskirstėme į kelias kategorijas: bendrąsias žinias, minkštuosius įgūdžius ir frontend/backend dalis. Į matricą pateko daugiau nei 100 įvairių kriterijų: nuo tokių bendražmogiškų komandinių savybių, kaip elgesys kritinėse situacijose, iki techninio išmanymo reikalaujančių „Unit“ testų ar MySQL duombazių.