Minant pedalus mano galvoje kartais įvyksta išties įspūdingi procesai – užplūsta pozityvios mintys ir sekundei atrodo, kad galėčiau nesustodamas taip apsukti visą gaublį. Vieni geriausias idėjas susapnuoja, kitiems jos ateina medituojant, o man jos kyla būtent minant pedalus.
Kai skirtingas veiklas darai pakankamai ilgai ir dažnai, neišvengiamai imi įžvelgti paraleles tarp jų. Taip galiausiai supratau, kad dviračio minimas turi labai daug panašumų su kita veikla, kuriai skiriu didžiąją dalį savo laiko – verslų vystymu.
Viskas padaroma žmogaus energija
Koks inovatyvus verslas bebūtų, jis neturi autonominių variklių, už kiekvieno iš jų pirmiausia stovi žmogus. IT sektoriuje šiandien tai pastebėti galime ypač gerai – industrijai trūksta žmogiškųjų resursų, todėl dažna kompanija negali judėti pilnu tempu ir imtis naujų projektų, kol nepripildo savo bako nauja energija.
Visgi, kaip su dviračiu negalime įsibėgėti iki 100km/h, taip ir žmogaus laikas, galimybės ir koncentracijos lygis turi ribas. Tarsi apeidami vėjo pasipriešinimą, turime galvoti apie efektyvumo pakėlimą bei didesnės vertės sukūrimą tose sąlygose, kurias šiandien turime.
Gal tu neišradinėk dviračio?
Sukurti kažką dar nematyto yra ypač sunku. Tam reikia daug kartų bandyti, daug kartų pasiduoti ir vėl sugrįžti prie eksperimentavimo stadijos. Gaila, kad naujų idėjų paieška ant mūsų gimtosios žemės vis dar dažnai suprantama kaip neefektyvus laiko švaistymas.
Tam apibūdinti net turime posakį „neišradinėk dviračio“. Įdomus faktas tas, kad pačiose inovatyviausiose šalyse šis posakis neegzistuoja. Ten žmonės dviratį išradinėja vėl ir vėl. Ir, rodos, jiems pavyksta. Reikia tik laiko, kantrybės ir šiek tiek pamišimo.
Ir čia nesunkiai galima nubrėžti dar vieną paralelę su verslu. Būtina suprasti, kad progresas rinkose yra neišvengiamas ir šiems pokyčiams tinkamai pasiruošti reikia dedikacijos, fokuso ir gebėjimo kaskart pamatyti situaciją pašaliečio akimis.